Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tarp bankrutavusios trąšų gamybos UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ 2021 m. vasario 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia. Teisininkų teigimu, pernai įsigaliojusi naujovė – galimybė parduoti nemokų juridinį asmenį – kelia daug ginčų.
Šią savaitę Vilniaus apygardos teismo sprendimu, UAB „Antes“, kuri dabar vadinasi Marijampolės NPK, įpareigota grąžinti UAB „Arvi fertis“ turtą, o „Arvi fertis“ – grąžinti Marijampolės NPK 750.000 Eur, gautų pagal šią sutartį. Nuo sudarymo momento negaliojančiu pripažintas ir susitarimas tarp „Arvi fertis“, Marijampolės NPK ir UAB „UHB“ dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. UAB „UHB“ grąžinamas 6,75 mln. Eur finansinis reikalavimas, suteikiant teisę įregistruoti hipotekas ir įkeitimus turtui.
TEISMO IŠVADA – „Arvi fertis“ nemokumo administratorius, vykdydamas 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą parduoti juridinio asmens turtinį kompleksą arba esminę jo dalį, neveikė taip, jog bankrutuojantis asmuo būtų parduotas už didžiausią galimą kainą. Turtinį kompleksą buvo skubama parduoti vieno iš didžiausių „Arvi fertis“ kreditorių – UAB „UHB“ – pasirinktam pirkėjui už 7,5 mln. Eur Tokia kaina kreditorių susirinkime buvo nustatyta kaip minimali. „Pripažintina, kad BUAB „Arvi fertis“ atstovas (nemokumo administratorius) veikė ne visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, bet suderintai su viena iš kreditorių UAB „UHB“ ir bankrutuojančio juridinio asmens pirkėja UAB Marijampolės NPK“, – rašoma byloje. Todėl buvo ne tik neišnaudota galimybė už parduodamą įmonę gauti didžiausią galimą kainą, bet ir sutikta su tokiomis atsiskaitymo sąlygomis, kurias pasiūlė viena iš BUAB „Arvi fertis“ kreditorių.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pardavus turtą „UHB“, kaip hipotekos kreditorei, būtų išmokėta 6,767 mln. Eur. Tai galimai pažeidžia įstatymo nustatytą atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais tvarką. Be to, šiuo atveju „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas iki sandorio nebuvo nustatęs lėšų, gautų pardavus juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą ar esminę jo dalį, paskirstymo taisyklių. Be to, Vilniaus apygardos teismo nuomone, siekiant išvengti tokio pobūdžio ginčų, koks kilo nagrinėjamoje byloje dėl „Arvi fertis“ padavimo, kreditorių susirinkimas klausimą, kaip bus skirstoma gauta suma, pardavus bankrutuojančią įmonę kaip turtinį kompleksą ar esminę jo dalį, turėtų išspręsti iki juridinio asmens pardavimo. „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas iki sandorio sudarymo nebuvo nustatęs lėšų, gautų pardavus juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą ar esminę jo dalį, paskirstymo taisyklių.
—
SPRENDIMAS BUS SKUNDŽIAMAS.
- „Su tokiu teismo subjektyviu ir niekuo neparemtu vertinimu kategoriškai nesutinkame ir skųsime aukštesnės instancijos teismui“, – pabrėžia Gintaras Černiauskas, advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ vyriausiasis partneris, atstovaujantis hipotekos kreditoriaus UAB „UHB“ interesus.
- Anot Advokato Gintaro Černiausko, susipažinus su sprendimo motyvais, kilo klausimas, kokį teismas siekė apsaugoti gėrį ir kokį jam pavyko sukurti teisinį rezultatą šiuo sprendimu. „Noriu pažymėti, kad teismas nenustatė jokių įstatymo pažeidimų organizuojant ir vykdant juridinio asmens pardavimo procedūras. Todėl teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens pardavimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento yra sunkiai suprantamas bei teisiškai neįgyvendinamas“, – nurodo advokatas.
- Advokato Gintaro Černiausko teigimu, teismas sukūrė tokią situaciją, kai parduotas juridinis asmuo kartu su turtu turi grįžti į BUAB „Arvi fertis“, kuri pagal įstatymą savo veiklą nutraukė ir įgijo likviduojamos bendrovės statusą. Likviduojama bendrovė pagal įstatymą veiklos nevykdo, o tai reiškia, kad iš verslo pašalinamas veikiantis juridinis asmuo, kurio pardavimą draudžia įstatymas. Tuo pačiu gatvėje atsiduria apie 70 įmonės darbuotojų, kurie iki šiol dirbo veikiančioje gamykloje, turėjo darbo vietas, gaudavo atlyginimus, mokėjo mokesčius ir t.t.
Po teismo sprendimo nemokumo administratorius jau galės parduoti tik turtą, o ne juridinį asmenį. Be to, teismas pasisako, kad juridinio asmens pardavimo atveju, hipotekos kreditoriaus sutikimo nereikia, nors tokio sutikimo gavimas pagal įstatymo nuostatas yra privalomas. O kaina, gauta už parduotą juridinį asmenį, turės būti skirstoma neatsižvelgiant į hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertės dydį.
„Toks teismo praktikos naujadaras panaikina hipotekos teikiamą kreditoriui apsaugą. Net neįsivaizduoju, kaip į tokią situaciją reaguotų Lietuvos bankas arba visas bankinis sektorius, kuris paskolas išdavinėja tik su turto įkeitimu ir įregistruota hipoteka“, – stebisi advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai Vyriausiasis advokatas Gintaras Černiauskas.
