Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai baudžiamosios teisės skyriaus advokatai ir teisininkai yra pasiruošę kaip įmanoma operatyviau atsakyti į visus Jums kilsiančius klausimus, kad veikdami geranoriškai ir solidariai įveiktume šiuos laikinus sunkumus.

Taigi, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą COVID-19 viruso pasaulinę pandemiją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 (toliau – Nutarimas[1]), kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantino režimas bei kitus visuomenėje išryškėjusius procesus Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatai bei teisininkai jaučia pareigą atkreipti Jūsų dėmesį į svarbiausius šio laikotarpio klausimus susijusius su baudžiamosios/administracinės teisės sritimi.

[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab – nutarimo tekstas.

Atsakomybė už karantino režimo pažeidimą:

  • Dėl COVID-19 ir taikomo karantino režimo nutraukiama tam tikra komercinė veikla, asmenys atitinkantys tam tikrus požymius privalo laikytis nustatytų karantino rėžimo reikalavimų.
  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 str. 1 d. numato atsakomybę asmenims pažeidusiems teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
  • BK 277 str. 2 d. numato atsakomybę fiziniams asmenims, kurie, būdami medicinos įstaigos informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Taigi, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma netgi jei dėl numatytų taisyklių pažeidimų infekcija neišplito – pakanka, jog būtų kilusi tokia grėsmė. Tiesa, šiuo atveju, sergantis asmuo turi būti medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir supažindintas su taisyklėmis, kurių turi laikytis ligos ir/ar kitu medicinos įstaigos nurodytu laikotarpiu.
  • Įvestų karantino draudimų ir apribojimų nesilaikymas, nesukėlęs pasekmių, numatytų BK, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 ir 46 straipsnius. Už administracinių nusižengimų padarymą atsako fiziniai asmenys, o už juridinio asmens padarytus karantino draudimų ar ribojimų pažeidimus atsakomybė kyla juridinių asmenų vadovams.
  • Svarbu, jog atsakomybę užtraukia ir savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku.
  • BK taip pat numato atsakomybę už tyčinį kito asmens susargdinimą, todėl nustačius tyčinį siekį užkrėsti COVID-19 gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal kitus BK straipsnius atsižvelgiant į kilusius padarinius žmogaus/žmonių sveikatai (pvz. nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Tokiu būdu atsakomybėn gali būti patraukti asmenys, kurie nesilaiko karantino režimo, pvz. vykdo uždraustą komercinę veiklą, nesilaiko izoliacijos ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo grįžimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento.

 

Būtina atskirti privalomus karantino režimo draudimus/įpareigojimus bei rekomendacinio pobūdžio nurodymus. Visi draudimai ir įpareigojimai susiję su pandemija bei karantinu skelbiami viešai, todėl nuolat kintant situacijai raginame laikytis valstybės nustatytų draudimų ir įpareigojimų bei pilietiškai ir sąmoningai laikytis rekomendacinių nurodymų, o dėl to kilus teisiniams klausimams kreiptis į profesionalius teisininkus.

 

Atsakomybė už neapykantos tam tikrų asmenų atžvilgiu skleidimą:

Akivaizdu, kad visuomenėje dėl susidariusios ekstremalios situacijos kyla daug diskusijų, o dėl skirtingų požiūrių į situacijos pavojingumą stebima ir toleruotinos kritikos ribas peržengianti žmonių reakcija į asmenis užsikrėtusius COVID-19.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau pagrindinis šalies įstatymas taip pat numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais.

  • BK 154 str. draudžia skleisi melagingą žeminančią informaciją apie asmenis.
  • BK 170 str. numatyta atsakomybė ir už paniekos skleidimą, neapykantos kurstymą, raginimus smurtauti, tyčiojimąsi ir pan. nukreiptą prieš tam tikras žmonių grupes. Matytina, kad ši norma gali būti taikoma ir atlikus straipsnyje minimus neteisėtus veiksmus prieš asmenis, kurie yra užsikrėtę COVID-19.

Teismui konstatavus neteisėtus veiksmus bei pripažinus tokius veiksmus atlikusius asmenis kaltais gali būti priteisiama ir neturtinė žala.

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą raginame, neskleisti neapykantos, elgtis sąmoningai ir tolerantiškai, o pastebėjus galimus nusikalstamas veikas ar neteisėtus veiksmus nukreiptus prieš Jus ar kitus asmenis nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas ir profesionalius teisininkus.

 

Atsakomybė už neteisėtą informacijos apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų rinkimą/skleidimą

Viešo informavimo priemonėse, spaudos konferencijų metu išsakytuose žurnalistų klausimuose stebimas ir siekis gauti bei skleisti visą informaciją apie asmenis užsikrėtusius COVID-19, todėl primintina, kad:

 

  • Duomenys, susiję su fizinio asmens sveikata, yra priskiriami ypatingiems asmens duomenims, kurių viešumas yra ribojamas, norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą. Tą ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.
  • Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme taip pat numatyti ribojimai tam tikros informacijos viešinimui, skleidimui, o informacija susijusi su sveikatos būkle, kitais asmens duomenimis saugomais pagal Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą patenka į ribojimų apimtis.
  • BK XXIV skyriuje yra numatyta daug nusikalstamų veikų sudėčių, susijusių su asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimais (viena iš privataus gyvenimo sričių yra ir kiekvieno paciento teisė į informacijos apie jo sveikatos būklę neatskleidimas, pvz. socialinėje erdvėje pasirodė informacija apie galimai pažeistas užsikrėtusių COVID-19 asmenų teises ir informacijos apie jų tapatybę bei sveikatos būklę atskleidimu, šiems asmenims dėl to nesutinkant).
  • BK 167 str. nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Manytina, kad tokios informacijos grupei priklauso ir itin jautri informacija susijusi su asmenų sveikatos būkle, kita informacija iš kurios būtų galima identifikuoti asmenis, tokia kaip darbovietė, užimamos pareigos, gyvenamoji vieta ir pan.

Teismui konstatavus neteisėtus veiksmus bei pripažinus tokius veiksmus atlikusius asmenis kaltais gali būti priteisiama ir neturtinė žala.

Raginame užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, gerbti asmenų privatumą, suvokti dėl noro žinoti galinčias kilti pasekmes ir sąžiningą bei etišką žurnalistiką, o nustačius pažeidimus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas ir profesionalius teisininkus.