Asmenys, kurie buvo užkrėsti COVID – 19 gydymo įstaigoje, ar jiems mirus – jų artimieji gali gauti dėl to patirtos žalos atlyginimą ir nesikreipdami į teismą.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimams, žalos atlyginimo procesas tapo daug paprastesnis: nukentėję asmenys turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Gali būti atlyginama dėl susirgimo patirta turtinė ir neturtinė žala. Žalos dydį nurodo pats besikreipiantis dėl jos atlyginimo asmuo, tačiau turtinės žalos dydis turi būti pagrįstas realiomis išlaidomis: tai asmens patirtos išlaidos jo sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos priemonėms, išskyrus priemones, kurios buvo suteiktos gydymo įstaigoje ir už kurias pacientas nemokėjo, kitos pagrįstos išlaidos, patvirtintos atitinkamais dokumentais (vaistų, medicinos priemonių receptai, įsigijimo čekiai ir pan.)
Į atlygintinos turtinės žalos dydį taip pat įskaičiuojamos ir asmens dėl ligos negautos pajamos, t.y. pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų susirgęs. Nustatant pastarųjų dydį atsižvelgiama į paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį.
Nustatant asmens patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų, jei tokių buvo, pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos paciento įprastam gyvenimui pobūdį ir mastą (bendravimo galimybių sumažėjimą, įprastos veiklos atsisakymą ir pan.), paciento sveikatos būklę iki žalos atsiradimo (susirgimai, įpročiai, galėję įtakoti susirgimo kilimą bei sunkumą).
Mirties atveju neturtinės žalos dydis nustatomas pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, jei asmenys gyveno kartu, į aplinkybę, ar mirusysis materialiai išlaikė pareiškėją, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų, jei tokių buvo, pobūdį ir sunkumą.
Besikreipiantis dėl žalos sveikatai atlyginimo asmuo turi nurodyti jo prašymą pagrindžiančias aplinkybes bei faktus, užpildydamas specialią Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Taigi, asmuo, norintis gauti žalos atlyginimą, neturi įrodinėti kaltų gydytojų veiksmų. Komisija pati atliks atvejo tyrimą, iš gydymo įstaigos išsireikalaus paciento medicininius dokumentus, esant reikalui pasitelks ekspertus.
Pareiškimai Komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Žalą pacientams per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos išmokės Valstybinė ligonių kasa. Jei Komisijos nustatytas žalos atlyginimo dydis pareiškėjo netenkins, šis turės galimybę kreiptis į teismą, kuris iš esmės išnagrinės žalos atsiradimo aplinkybes bei priims sprendimą.
