Su draudimo santykiais susiduriame kiekvieną dieną tiek draudžiant vairuotojų civilinę atsakomybę, tiek turtą, tiek naudojantis kitomis draudimo rūšimis. Sudarius draudimo sutartį ir mokant draudimo įmokas tikimasi, kad įvykus įvykiui, draudimo bendrovė išmokės draudimo išmoką, todėl dažnai tenka nusivilti gavus neigiamą draudimo bendrovės atsakymą. Taigi, ką būtina žinoti draudėjui gavusiam neigiamą draudimo bendrovės atsakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo?
Praktikoje susiduriama su situacija kai draudimo bendrovės vengia pripažinti įvykius draudžiamaisiais, atsisako išmokėti draudimo išmokas, ar jas mažina, remdamiesi draudimo taisyklėmis. Tuo metu į teisininkus besikreipiantys asmenys su minėtomis draudimo taisyklėmis, jiems neva įteiktomis dar sudarant draudimo sutartį, dažnai susipažįsta tik bylos nagrinėjimo metu.
Problema dėl tinkamo supažindinimo su draudimo taisyklėmis ir jų įteikimo tampa dar opesnė, nes šiai dienai didžioji dalis draudimo sutarčių sudaroma nuotoliniu būdu.
Taigi, kyla klausimas ar tinkamam supažindinimui su draudimo taisyklėmis pakanka to, kad draudimo bendrovė tokias taisykles skelbia viešai savo tinklapyje ir suteikia nuorodą į jas, ar tinkamam draudimo taisyklių įteikimui pakanka tokias taisykles persiųsti el. būdu negavus patvirtinimo apie susipažinimą su jomis?
Civilinis kodeksas nustato dvejopo pobūdžio draudimo bendrovės pareigą: 1) pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, 2) pareigą prieš sudarant draudimo sutartį įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Taigi, prieš draudimo bendrovei remiantis taisyklėmis santykiuose su apsidraudusiu asmeniu, šios pareigos turi būti įvykdytos ne alternatyviai (pasirenkant vieną iš jų), o privalomai abi.
Atsakymas dėl pareigos išviešinti draudimo taisykles pateiktas Draudimo įstatyme, numatyta, kad draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje. Šios pareigos tikslas yra sudaryti galimybes asmeniui, besidominčiam draudimo paslauga, susipažinti su skirtingų draudimo bendrovių pateikiamomis sąlygomis ir pasirinkti labiausiai atitinkančias jo poreikius. Tačiau itin svarbu, kad toks draudimo taisyklių išviešinimas negali paneigti draudimo bendrovės pareigos įteikti draudimo taisykles draudėjui asmeniškai.
Taigi, draudimo bendrovė turi ne tik išviešinti draudimo taisykles interneto svetainėje, bet ir jas įteikti draudėjui, kad apsidraudęs asmuo žinotų tiek savo, tiek draudimo bendrovės teises ir pareigas bei tai, kada ir kokiomis sąlygomis taikoma draudimo apsauga.
Didesnė problema kyla dėl draudimo taisyklių įteikimo ir šios draudimo bendrovės pareigos vertinimo. Įstatymas nedetalizuoja draudimo taisyklių įteikimo būdo, todėl kyla klausimas kas laikoma tinkamu draudimo taisyklių įteikimu? Atsakymą galima rasti teismų praktikoje, pagal kurią draudimo taisyklės gali būti įteiktos tiek fiziškai, perduodant draudimo taisykles popierine forma, tiek ir elektroniniu būdu, skaitmenine forma. Taigi, draudimo taisyklės gali būti įteikiamos ir elektroniniu būdu, o toks įteikimas laikomas tinkamu. Todėl sudarant draudimo sutartį, rekomenduotina susipažinti su draudimo bendrovės persiųstais dokumentais, juos detaliai išanalizuoti.
Situacija atrodo paprasta, pakanka gauti draudimo taisyklių failą, tačiau praktikoje iki šiol kyla klausimas dėl to, kaip vertinamos situacijos, kai draudimo apsaugos siekiantis asmuo sumoka draudimo įmoką pagal draudimo liudijimą (polisą), o draudimo liudijime yra nurodyta sąlyga, pagal kurią įmokos sumokėjimas yra laikomas draudėjo patvirtinimu, jog jis yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam yra įteikta šių taisyklių kopija.
Dažna situacija, kai draudėjas, t. y. klientas, negauna draudimo taisyklių jokia forma, tačiau sumokėdamas draudimo įmoką, ar tik jos dalį, arba pasirašydamas draudimo sutartį, tuo pačiu patvirtina ir tai, kad jam buvo tinkamai įteiktos draudimo taisyklės. Taigi, kaip vertinti: ar draudėjo patvirtinimas, atliktas sumokat draudimo įmoką / pasirašant sutartį, yra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog draudėjui buvo tinkamai įteiktos draudimo taisyklės?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika minėtu klausimu buvo suvienodinta tik 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020. Minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad tokie sutarties šalių patvirtinimai turi būti vertinami ir aiškinami remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
Papildomo aiškumo suvienodinant praktiką įnešė 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-611/2021, kurioje buvo pripažinta, kad nors draudimo liudijime yra nurodyta, jog draudimo sutarties pasirašymas, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimas yra laikomas draudėjo patvirtinimu apie draudimo taisyklių įteikimą, toks patvirtinimas nėra pakankamas konstatuoti, kad draudimo taisyklės buvo įteiktos tinkamai. Tačiau kiekvienu atveju toks draudėjo, t. y. kliento patvirtinimas dėl draudimo taisyklių įteikimo vertintinas pagal individualias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, 1) ar toks patvirtinimas buvo aiškiai įformintas sutartyje, 2) ar tai nebuvo siurprizinė sutarties sąlyga, 3) kaip suformuotas tokio patvirtinimo tekstas, 4) ar jis yra įskaitomas ar nebuvo paslėptas, 5) ar esant tokiai situacijai, protingas žmogus galėjo ir turėjo suprasti patvirtinimo turinį ir jo pasekmes ir pan.
Ši praktika reiškia, kad vien draudimo įmokos sumokėjimas, arba draudimo sutarties pasirašymas ne visais atvejais gali būti pripažintas patvirtinimu apie draudimo taisyklių tinkamą įteikimą, net jeigu draudimo liudijime nurodyta priešingai.
Toks teismų praktikos suvienodinimas yra itin reikšmingas ir sveikintinas ginčuose su draudimo bendrovėmis dėl draudimo išmokų priteisimo, užkertantis kelią draudimo bendrovėms piktnaudžiauti draudimo taisyklėmis ir savo, kaip profesionalo stipresne padėtimi šalių sutartiniuose santykiuose.
STRAIPSNĮ PARENGĖ:
Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai
Advokatė Egidija Vėbraitė.
