Remiantis Lietuvos oficialios statistikos duomenimis, 2019 m. buvo įregistruota 19,5 tūkst. santuokų, t. y. 232 (1,2 proc.) mažiau negu 2018 m. Tuo tarpu 2019 m. ištuokas įregistravo 8,7 tūkst. porų. Palyginti su 2018 m., išsituokė 43 (0,5 proc.) poromis daugiau negu 2018 m. Akivaizdu, kad ištuokų (t. y. santuokos nutraukimų) skaičius yra itin didelis. Bėdų nekyla jei sutuoktiniai gali taikiai nuspręsti dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, bendravimo su vaikais nusistatymo ir kitų klausimų. Tačiau jei sutuoktiniai po ilgo laikotarpio nesutarimų ir ginčų negali racionaliai nuspręsti dėl santuokos nutraukimo pasekmių? Ką daryti jei vienas iš sutuoktinių (ieškovas) jau pateikęs ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo, o kitam sutuoktiniui (atsakovui) ieškinyje siūlomas turto ir prievolių padalinimo būdas yra visiškai nepriimtinas? Ar šio sutuoktinio (atsakovo) vienintelis galimas gynybos būdas reikšti priešieškinį, kuriame būtų nurodoma viso turto ir prievolių masė bei teikiamas padalinimo būdas? Tačiau tai sąlygotų ir ne retu atveju kelių tūkstančių eurų žyminį mokestį mokėtiną nuo visos priešieškinyje nurodytos turto vertės. Išmanant teisės aktus ir aktualią teismų praktiką, klientui tikrai nesiūlytume tokio elgesio modelio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Tai įgalina teismą išspręsti kla simą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu.
Teisės aktai neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 str., ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 str. 3 d. teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
Analogiška pozicija yra ne kartą nurodyta teismų praktikoje, be kita ko Kauno apygardos teismo 2018-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-691-230/2018, kur teismas konstatavo: „Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino atsakovės E. V. atsiliepimą į ieškinį jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai visiškai apribojo atsakovei galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006)“.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pasirinkus antrąjį elgesio modelį, t. y. sutuoktiniui pareiškus priešieškinį ir sumokėjus žyminį mokestį skaičiuojamą proporcingai nuo viso dalintino turto vertės, teismas savo iniciatyva nesiūlys atsiimti priešieškinį ir teikti atsiliepimą bei kartu grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Proceso šalis sumokėjusi žyminį mokestį veikia savo rizika, dėl ko pati turi prisiimti teisės aktų ir teismų praktikos neišmanymo pasekmes. Džiaugiamės klientams galėdami pasiūlyti veiksmų planą, kuris padaro skyrybų procesą teisme, pigesniu.
STRAIPSNĮ PARENGĖ:
Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai
Advokato padėjėja Irma Lisauskaitė.
