Advokatas Gintaras Černiauskas politinės korupcijos byloje gina vieną didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių valdančios bendrovės generalinį direktorių ir vyriausiąjį redaktorių. Šioje rezonansą visuomenėje sukėlusioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjusiam Europos parlamento nariui. Tai didelės apimties, sudėtinga baudžiamoji byla, galinti turėti precedentinę reikšmę Lietuvos teismų praktikai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir tokių veiksmų vertinimo, o taip pat asmens veiksmų pakankamumo kvalifikuoti juos kaip prekybą poveikiu aiškinimo.

  Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ teisminiame ginče dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimo atstovauja įmonę ir jos vadovą, apie kuriuos buvo paskelbti ginčytini teiginiai žiniasklaidoje.

    Teisminiame ginče keliami klausimai dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, asmens saviraiškos laisvės ribų ir visuomenės nuomonės formavimo. Byloje praktiškai susiduriama su politikos ir teisės kolizija bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme aspektais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio saugoma asmens teisė).

    Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Artūras Andriukaitis gynė savo klientą Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. 2016-03-30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu klientas buvo visiškai išteisintas. Nors prokuroras apskundė nuosprendį, tačiau 2017-04-06 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas. Galiausiai, po sėkmingos baudžiamosios bylos baigties, Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Artūras Andriukaitis toliau atstovavo minėtą savo klientą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos valstybės už nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ir taikytas kardomąsias priemones kliento atžvilgiu. Šiai dienai yra pasiektas rezultatas, kai už nepagrįstą kliento baudžiamąjį persekiojimą 2018-02-23 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu klientui iš Lietuvos Respublikos valstybės priteista solidi suma.

    Šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme.

    Mes didžiuojamės šios bylos rezultatais ir galime teigti, jog „Mums pavyko tai, ko nepavyko padaryti kitiems”. 2017 metais buvo iškelta plačiai nuskambėjusi byla dėl poilsio namelių Šventojoje nuosavybės teisių įregistravimo. Mažeikių rajono savivaldybei nepavyko teisminiu keliu įregistruoti 1968 m. statytų poilsio namelių ir nuosavybės teisių į juos, tačiau advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ pavyko pasiekti pergalę dėl Šventosios namelių ir nuosavybės teisių įregistravimo.

    Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ inicijavo teisminius ginčus su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kurių metu buvo suformuota vieninga praktika dėl asmens duomenų naudojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2333-525/2016 spręsdamas, ar vietos nustatymo įrenginio pagalba gauti duomenys laikytini asmens duomenimis, konstatavo, kad „aptariami duomenys (automobilio judėjimo trajektorija, judėjimo pradžios ir pabaigos laikas, vidutinis ir didžiausias važiavimo greitis bei kt.) pripažintini asmens duomenimis, nes jie netiesiogiai gali būti susieti su konkrečiu asmeniu, t.y. automobilį atitinkamu laikotarpiu naudojusiu darbuotoju“.

    Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Artūras Andriukaitis gynė savo klientą sprendžiant jo išdavimo Lietuvos Respublikai klausimą pagal išduotą Europos arešto orderį.

    Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje už sunkaus nusikaltimo padarymą, klientas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Advokatui Artūrui Andriukaičiui bendradarbiaujant su Airijos valstybės advokatais pavyko pasiekti, jog klientas gyvenantis Airijoje nebūtų išduotas Lietuvos Respublikai.

    Šiuo metu yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.

    Nuo 2015 m. pabaigos advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai beprecedentėje byloje atstovauja grupę asmenų, nukentėjusių vykdant savo darbines funkcijas bei tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose.Pirmą kartą teismo patalpose gyvsidabrio buvo rasta 2003 m. sausį, o 2012 m. gruodį atliekant remonto darbus vėl buvo aptikta ir surinkta apie 3 kilogramus gyvsidabrio.

    Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatai atstovauja 28 ieškovus (esamus ir buvusius teisėjus, teismo darbuotojus, prokurorus ir advokatus) prieš Lietuvos valstybės atstovę - Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

    Šioje byloje buvo siekiama ne tik nukentėjusiems ieškovams kompensuoti patirtą žalą, bet ir atkreipti institucijų dėmesį į teisinio reguliavimo spragas, parodyti valstybinių institucijų klaidas, jų neefektyvumą bandant suvaldyti tokio lygio ekstremalias situacijas ir likviduoti padarinius. Šiais klausimais buvo diskutuota su Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės atstovais.

    Apeliacinėje instancijoje pavyko įrodyti, jog gyvsidabrio garais nukentėjusieji asmenys buvo nuodijami beveik 10 metų, buvo įrodyta valstybės ir jos institucijų kaltė dėl neefektyvių veiksmų likviduojant ekstremalios situacijos padarinius. Buvo nustatytas valstybės pareigos užtikrinti kontrolę užkertant kelią tokių atvejų pasikartojimui, nevykdymas. Taip pat pasiekta, jog nukentėjusiems asmenims būtų priteistos 25 000 Eur – 50 000 Eur kompensacijos už patirtą neturtinę žalą.

    Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ruošė peticiją prieš Lietuvos Respubliką dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 ir 6 straipsnių, garantuojančių teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei į teisingą bylos nagrinėjimą.

    Nors remiantis statistika, EŽTT daugiau kaip 90 proc. visų atsiunčiamų peticijų pripažįsta nepriimtinomis, Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ rengta peticija buvo priimta. Šioje byloje keliami klausimai buvo aktualūs ne tik ginčuose, nagrinėjamuose Lietuvos Respublikos teismuose, bet ir visos Europos mastu. Byloje buvo keliami klausimai dėl valdžios institucijų rolės jautriose skyrybų bylose, kai sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. EŽTT nagrinėjo ir besiskiriančiose šeimose dažno, vieno iš tėvų atstūmimo sindromo, reiškinį

  Advokatų profesinė bendrija atstovavo Vokietijos pilietį ginče prieš Lietuvos Respubliką, kuriuo reikalauta atlyginti žalą atsiradusią dėl valstybinės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neveikimo.

    Užsienio piliečiui įsigijus žemės sklypą, jis tikėjosi susitvarkyti teisinius žemės sklypo ribų tikslinimo vietovėje klausimus bei imtis realių žemės sklypo tvarkymo darbų, kad galėtų įsikurti Lietuvoje. Tačiau valstybinė institucija vilkino procedūras ir piktybiškai neatliko įstatymo nustatytų veiksmų. Nors po ilgų procedūrinių ginčų bei advokatų profesinės bendrijos teisininkų įsikišimo, lėmusių net tarnybinių nuobaudų konkretiems darbuotojams skyrimą, žemės sklypo klausimus pavyko išspręsti, tačiau valstybės institucijos neveikimas diskreditavo visą Lietuvos valstybę ir paskatino inicijuoti minėtą teisminį ginčą dėl žalos atlyginimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo priteista atlyginti patirtą neturtinę žalą.

    Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“, atstovaudama daugiau kaip 120 ieškovų grupei, iniciavo grupės ieškinį dėl teisės įgyti nuosavybės teisę į Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius sodų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje, esančioje Marijampolės pl., Kaune, ne aukciono tvarka. Po atkaklaus proceso, kurio metu net 5 kartus teismai sprendė ieškinio priėmimo klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo ieškovų, kaip grupės narių, teisę teikti ieškinį ir bylą nagrinėti taikant grupės ieškinio taisykles.

    Teisinis poreikis teikti grupės ieškinį bei nagrinėjama faktinė situacija susidarė dėl to, jog Lietuvos okupacijos laikotarpiu Lietuvos teritorijoje dislokuotam kariniam daliniui buvo perduotas nacionalizuotas žemės sklypas, kurį karinio dalinio vadovybė, sutikus miesto vykdomajam komitetui, suformavo bei perdavė savo nariams, sodininkystės - daržininkystės vykdymo tikslais. Taigi faktiškai ir teisiškai kariniam daliniui priklausanti teritorija buvo suskirstyta į sodininkystei skirtus žemės sklypus, įrengiant visą reikiamą infrastruktūrą, įsteigiant bendriją „Baltasis gandras” ir leidžiant juos gavusiems naudotojams - bendrijos nariams statyti sodo paskirties statinius.

    Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, kartu su karinio dalinio teritorija Lietuvos Respublikai buvo perduota ir šioje teritorijoje veikianti sodininkų - daržininkų bendrija „Baltasis gandras“.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu SB „Baltasis gandras“ buvo pripažinta neturinti sodininkų bendrijos teisių, kadangi jos faktiškai valdoma teritorija nebuvo suformuota ir perduota sodininkystės vykdymui, bet buvo skirta daržininkystei. Nepaisant to, joks Lietuvos Respublikos įstatymas neapibrėžia daržininkų teisių ir pareigų bei nenusako kuo daržininkų bendrija faktiškai skiriasi nuo sodininkų bendrijos. Teigiama, jog nuo 1952 -1979 m. faktiškai žemės sklypus valdantys asmenys, kurie ne tik dirba žemės sklypus, bet ir yra pasistatę gyvenamosios ar sodo paskirties statinius, neturi jokių teisių į savo teisėtai įgytą nuosavybę.

    Nuo pat bendrijos naudojamo žemės sklypo perdavimo Lietuvos Respublikai momento, SB „Baltasis gandras“ nariai, tiek veikdami bendrijos vardu, tiek individualiai, susivienijo į grupes ir nuolat siuntė prašymus į įvairias Lietuvos institucijas, inicijavo susitikimus su atsakingais pareigūnais ir kreipėsi į teismą. Deja situacija iki šios dienos nepasikeitė, visiems be išimties konstatuojant, jog SB „Baltasis gandras“ nariai tapo netinkamo teisinės sistemos reglamentavimo ir institucijų neveiksnumo įkaitais. Dėl šios priežasties advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ siekia pakeisti susidariusią neteisingą situaciją ir inicijuoja teisminį procesą, padėsiantį grąžinti ilgamečiams sodininkų bendrijos nariams jų naudojamą žemę ir pasitikėjimą teisine valstybės sistema.

.

    Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai” sėkmingai atstovavo daugiau nei 110 butų savininkų interesus prieš daugiabučių gyvenamųjų namų projekto vystytoją ir statytoją dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie jų namo, nuosavybės teisės pripažinimo. Šioje situacijoje kilo ginčas tarp daugumos butų savininkų ir daugiabučio statytojo dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisių įgijimo.

    Įsigyjant butus, automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisės nebuvo perleistos daugiabučio butų savininkams, todėl namo statytojas reikalavo, kad butų savininkai nuomotų arba įsigytų automobilių stovėjimo vietas, esančias prie namo už papildomą kainą. Nepaisant to, kad automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią buvo siekiama priteisti nuosavybės teises butų savininkams yra ne žemės sklypas, o požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalis, todėl faktiškai nuosavybės teisės buvo priteistos į statinio (automobilių saugyklos) dalį.

    Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai” teisininkams pavyko įrodyti ir įtikinti teismą, kad į butų pardavimo kainą yra įskaičiuota ir automobilių stovėjimo vietos kaina, nors butų pirkimo - pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta, jog butų savininkai kartu su butu įsigyja ir automobilių stovėjimo vietas. Teismas patenkino butų savininkų ieškinį ir priteisė butų savininkams automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teises.

    Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatas Artūras Andriukaitis, po sėkmingos kliento gynybos apeliacinės instancijos teisme, pasiekė visišką buvusio policijos pareigūno išteisinimą, dėl jam pareikštų kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba.

    Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje priimdamas išteisinamąjį teismo nuosprendį pripažino, kad mūsų klientas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

    Toks išteisinamas nuosprendis tiek mums, tiek klientui leidžia pagrįstai tikėti, jog klientas bus visiškai reabilituotas bei grąžintas į buvusias pareigas policijos sistemoje.

   Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai atstovavo talentingam ir perspektyviam Lietuvos režisieriui, kuomet jis, tiesiog eidamas gatve, patyrė kūno sužalojimus. Per labai trumpą laiką, be teisminio proceso, kontoros advokatai savo kliento naudai išreikalavo solidžią, daugiau kaip 20 000 Eur sumą žalai atlyginti.

   2020 m. pradžioje jaunas vyras, studijuojantis režisūrą Lietuvoje ir užsienyje, buvo grįžęs namo atostogų. Gimtajame Vilniuje jį, einantį gatve, sužalojo inžinerinis įrenginys. Po šio įvykio jaunuoliui daug laiko teko praleisti gydymo ir reabilitacijos įstaigose, atidėti profesinius planus.

   Bendrovė, kuriai priklausė režisierių sužalojęs inžinerinis įrenginys, buvo linkusi laukti teismo sprendimo – toks procesas būtų trukęs kelerius metus, sekinęs emociškai. Atstovaudami savo kliento interesams, kontoros advokatai nusprendė, kad jauno vyro gydymas, jo patirti išgyvenimai turi būti kompensuojami kuo greičiau, kad padėtų sparčiau grįžti į įprastą gyvenimą.

   Nelaukiant teismo proceso, derybų su bendrove metu buvo sutarta dėl žalos atlyginimo jaunuoliui.

    Šis atvejis įrodo, kad greitas reagavimas į kliento situaciją, noras padėti žmogui yra prioritetinės kontoros advokatų vertybės. Klientui atstovavo kontoros advokatų darbo grupė, vadovaujama vyriausiojo partnerio advokato Gintaro Černiausko.

    Advokatų profesinės bendrijos teisininkų komandai pavyko sėkmingai apginti klientų interesus byloje, kurioje naują veiklą pradėjusi įmonė UAB „Remanas“ ir jos darbuotojai buvo kaltinami nesąžiningu konkuravimu, perviliojant UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojus.

    Nors pateikto ieškinio suma siekė beveik vieną milijoną eurų, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek Lietuvos apeliacinis teismas vieningai konstatavo, kad darbuotojų sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) lėmė ne atsakovų aktyvūs neteisėti veiksmai, bet pas ieškovę susiklosčiusi nepalanki darbinė aplinka, o tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų.

    Džiaugiamės laimėjimu!

Su Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išsamiais motyvais galima susipažinti:https://e-teismai.lt/byla/201705915091381/e2A-440-790/2019

    Advokatų profesinės bendrijos teisininkų komandai pavyko pasiekti teisingumą byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje pripažino, kad atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turi atlyginti mūsų klientei 14 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už buvusios policijos pareigūnės veiksmais padarytą tyčinį nusikaltimą tarnybos metu.

    Primename, kad ši civilinė byla buvo nagrinėjama jau po anksčiau išnagrinėtų ir didelį visuomenės atgarsį sukėlusių baudžiamųjų bylų, kuriose, be kita ko, buvo nuteista buvusi policijos pareigūnė, eismo įvykio vietoje siekusi kitam savo kolegai (avarijos kaltininkui) padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

    Klientę atstovavęs mūsų kontoros advokatas Artūras Andriukaitis tikisi, kad tokia naujai formuojama ir reikšminga teismų praktika leis ne tik kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui aktyviau ginti savo pažeistas teises, tačiau kartu ir prenvenciškai kels aukščiausius pareigų ir atsakomybės standartus kiekvienam savo darbą dirbančiam valstybės tarnautojui.

Džiaugiamės, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. (baudžiamoji byla Nr. 1A-49-935/2022) visiškai tenkindamas mūsų kliento apeliacinį skundą, IŠTEISINO JĮ BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE, kurioje jis nepagrįstai (be kaltės) buvo kaltintas padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Anot byloje dirbusio APB Černiauskas ir partneriai Advokato Artūro Andriukaičio, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog eismo įvykis buvo nelaimingas atsitikimas (kazusas), kadangi autobuso vairuotojas nematė ir negalėjo numatyti, kad pėsčiasis tamsiu paros metu atsidurs visiškai šalia mūsų kliento manevruojamo autobuso.

Svarbu tai, kad šioje byloje teismas dar kartą pakartojo formuojamą naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose t.y. kelių eisme galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, jog transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai (tame tarpe ir pėstieji) nepažeis kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui ir savo pačių sveikatai.

Svarbūs Apeliacinio teismo išaiškinimai nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos neatskleidimo susitarimo kontekste padėjo laimėti bylą, kurioje klientui jo buvęs darbdavys ir šio darbdavio akcininkas pareiškė virš 2 300 000 Eur dydžio ieškinį.

Byloje darbdavys UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ iš buvusio bendrovės vadovo reikalavo priteisti 1 650 001 Eur žalos atlyginimą, o darbdavio akcininkas UAB "NBP", kurio akcijų dalis nuosavybės teise priklausė ir klientui - 685 065,10 Eur žalos atlyginimą.

Ieškinys buvo grindžiamas tarp kliento ir UAB „NBP“ sudarytu susitarimu, įtvirtinusiu kliento pareigą saugoti UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialią informaciją ir nekonkuruoti su šia bendrove darbo santykių metu arba einant UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ valdymo organo nario pareigas, bet ne trumpiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d.

2016 m. spalio 7 d. klientas savo noru atsistatydino iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ direktoriaus pareigų, o nuo 2014 m. spalio 24 d. – ir iš valdybos nario pareigų. Atitinkamai nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 24 d. atsakovas privalėjo saugoti konfidencialią UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ informaciją.

Ieškovų vertinimu, nors atsakovas naujoje darbovietėje – UAB „Remanas“ komercijos direktoriumi įsidarbino tik 2018 m. sausio 2 d., tačiau šios įmonės veiklą atsakovas de facto koordinavo bei organizavo žymiai anksčiau, t. y. net ir susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiu.

Ieškinyje atsakovo neteisėti veiksmai buvo apibrėžiami, kaip konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimas, UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ konfidencialios informacijos (atsakovas žinojo informaciją apie personalą, tiekėjus, klientus, kainodarą ir t. t.) panaudojimas organizuojant UAB „Remanas“ veiklą bei atskleidžiant šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarant UAB „Remanas“ galimybes konkuruoti su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ rinkoje. Ieškovų teigimu, šie veiksmai kliento buvo atlikti dar iki įsidarbinant UAB „Remanas“. Dėl to ieškovai prašė klientui taikyti civilinę atsakomybę už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą.

Spręsdamas, ar buvo pažeistas susitarimas dėl nekonkuravimo, teismas vertino tokio susitarimo turinį ir sudarymo aplinkybes. Atmesdamas ieškinį, teismas pagrindiniu argumentu nurodė tai, jog nekonkuravimo susitarimas buvo sudarytas kliento su UAB „NBP“ (kliento darbdavio akcininku). Teismas taip pat vertino konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis šis susitarimas buvo sudarytas – reaguojant į situaciją, susijusią su UAB „Visagino energetikos remontas“ pretenzijomis, o ne kaip darbuotojo su darbdaviu UAB „Elektrėnų energetikos remontas“. Tai reiškia, jog susitarimo šalis siejo ne pavaldumo santykiai, bet komercinės partnerystės santykiai, siekiant ekonominės naudos per sėkmingą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiklą.

Taigi, teismas atkreipė dėmesį, kad klientas nekonkuravimo susitarimą sudarė tik su darbdavio akcininku UAB „NBP“, o susitarimo pagrindu įsipareigojo būti lojaliu darbdaviui ir su juo nekonkuruoti. Darbdavys susitarime nedalyvavo, todėl nesant byloje duomenų, kad atsakovas apskirtai būtų sudaręs nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimų su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nėra laikoma viena iš susitarimo šalių. Teismas priėjo išvados, jog sutartiniai santykiai klientą siejo tik su ieškove UAB „NBP“. Kitaip tariant, teismas vadovavosi sutarties uždarumo principu.

Tokiu būdu teismas sprendė, kad:

1. Sutartinė atsakomybė, nesant duomenų apie sudarytą nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimą, negalima. Neįrodžius deliktinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, žala taip pat negali būti priteisiama.
2. Susitarimo pažeidimo atveju, į nuostolių atlyginimą susitarimo pagrindu turėjo tik buvusio darbdavio akcininkas, su kuriuo ir buvo sudaryta sutartis. Tačiau analizuojamu atveju ieškovėms neįrodinėjant sutartinės atsakovo atsakomybės ieškovės UAB „NBP“ atžvilgiu, konstatuota, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei UAB „NBP“ neatliko.

Ši byla yra reikšminga ne tik nekonkuravimo susitarimo, konfidencialumo pareigos aiškinimo kontekste, bet ir yra puikus pavyzdys, kad darbuotojas turi drąsiai ginti savo teises nuo nepagrįstų buvusio darbdavio ieškinių.